 |
| From Delhi 2nd day 05112010 |
Atvira vaiko širdimi, didelėmis akimis, lyg didžiulė kempinė įmurkdyta į Mumbajaus kvaitulį, gėriau į save neįprastą prieššventinę nuotaiką. O ji žiebėsi milijonuose akių, ugningai mane markstančių senamiesčio gatveliūkštėse, nešykštėdama pylė jaudulio į nestojančius žingsnius ir ir netylančius pašnekesius, šypsenomis dalino kerpėtus Mumbajaus užkaborius.. Leidausi įtraukiama į šventybės laukimo liūną, apkrečiama visus apėmusio pamišimo, su kiekviena diena vis labiau klibinančio kažką viduje, lyg stebuklo belaukiant… O galbūt tik atrakcijos, linksmybės, atradimo euforijos, naujumo.. Lyg ir trūko tvirtesnės dvasinės jungties, kalėdiško laukimo alpulio, sielos viduriuose įsispaudusios kultūros bendrumo. Su nuostaba skaičiau į elektroninę pašto dėžutę plaukiančius sveikinimus, lyg kažkam supainiojus adresus, juokiausi iš didžiulių eilių į grožio kalvių kėdes, džiaugiausi mano mėgstamų parduotuvių siūlomomis nuolaidomis, mėgavausi giedrų žvilgsnių antplūdžiu, džiaugiausi kolegų rūpestėliais besiruošiant šventėms.. Aplankyti gimines tolimiausiuose Maharaštros pakampiuose, iššluoti namus, nupirkti saldainių.. Didžiausias gi mano šventinis rūpestis buvo visai ant nosies bekabanti kelionė, Į Indijos sostinę, pačiose Diwali išvakarėse.
Štai mes, po triukšmingos pirmosios nakties Delyje, bežiovaujančios ir besimarkstančios, visą valandą dardame prašmatniajame Delio metro. Iš vartotojiškai blizgančio naujojo industrinio Gurgaon rajono – mūsų nakvynės vietos - atgal į centrą, vakar jau gerai paknibinėtą, nulandžiotą ir nugirtą. Skubame – Diwali apeigos tuoj turi prasidėti, o mes jau begėdiškai vėluojame visą pusvalandį. Išlindusios iš požeminės metro stoties įmirkom į Diwali kvapų svaigulį. Nusėtą paauksuotomis smėlio dulkėmis, nuryškintą šventiniais sariais, prisodrintą šventyklų varpelių tilindžiavimo, tirštą balsų, rikšų ir automobilių pypsenimo ir … dangaus. Nenusakomai pūpsančio virš geidulingo chaoso, tėviškai apglėbiančio apgirtusį Indijos sostinės pusiaudienį… Viskas lyg sulėtintam kine. Per žmonių, gyvūnų ir keisčiausių transporto priemonių tirščius nesėkmingai bandom žvejotis auto rikšą. Nevilties apimtos galiausiai sutinkam sėsti į dviratinę jos pirmtakę ir ženklais bandome perkūdusiam jos vairuotojui nusakyti kelią iki ofiso.
Ofiso?.. Taip, būtent į savo ofisą per didžiausią Indijos metų šventę mus pakvietė Ragavas, žavinga šypsena ir jaunatviška energija apsiginklavęs jaunas indas. Jo, pamišusio keliautojo ir aštrių pojūčių mėgėjo profilis „sofinėjimo“ socialiniame tinkle akimirksniu patraukė mano išrankią akį (www.couchsurfing.com). Atlapaširdis, naujus įspūdžius rėškučiomis semiantis Regavas jau pirmuoju mano žinutės atsakymu mus su Bani pakvietė į savo ofiso šventines apeigas. Visa jo glaudi šeimyna su dėdėmis-tetomis-pusbroliais išplėtoję sėkmingai kunkuliuojantį kelionių agentūros verslą, patį mūsų naująjį draugą verčiantį nuolat keliauti.
Pridususios nuo skubos nedrąsiai įsiveržėme į vėsias Ragavo patalpas, sklidinas tylaus džiaugsmingo darbuotojų šurmulio, aliejinių lempų mirgėjimo ir smilkalų kvapo. Apeigos darbo vietoje - svarbi Diwali šventės dalis, maldomis pritraukianti sėkmės, gerovės, klestėjimo. Dalyviai pamažu rinkosi į ofiso vidurį, puslankiu tūpdami piešais Sai Babos ir dievo-dramliuko Ganešo atvaizdus.
 |
| From Delhi 2nd day 05112010 |
Įsitaisius kiek atokiau už Ragavo nugaros, įsispitrijau į jauną simpatišką hindų dvasininką, pasipuošusį švariai tviskančia tradicine kurta-pižama.
 |
| From Delhi 2nd day 05112010 |
Jo lūpos komiškai greitai judėjo kietai surakintame, glotnių berniukiškų bruožų veide, lygiu prislopintu balsu tampydamos tą pačią mantros natą. Nesugebėjau pagauti jo žvilgnsio, kietai įbesto į grindis, nusėtas daugybe metalinių apeiginių indų. Šie buvo priberti atnašų dievams – gėlių žiedlapių, bėtelio lapų, tradincių saldumynų, taukų, cukraus, jogurto.
 |
| From Delhi 2nd day 05112010 |
Didesniame inde šeimos nariai dėjo įvairių valiutų banknotų, norėdami sėkmingai pradėti verslą kitais metais (Diwali – formalūs Indijos Naujieji Metai). Didžiausioje lėkštėje liepsnojo šventinė ugnis, kurią dvasininkas, nė akimirkai giliau neatsikvėpdamas nuo greitakalbe beriamų mantrų, atsistojęs vedžiojo ore. Visi pakilome.
 |
| From Delhi 2nd day 05112010 |
Kambarys pamažu pildėsi aitriai troškių dūmų, paleidusių ašarų upelius ant mano lapkritinės Delio saulės pakaitinto veido. Akimirkai išbėgau į gatvę, trindama akis delnais lyg kalną svogūnų pripjausčius ... Galiausiai visiems ant riešų buvo rišamos raudonai ir geltonai dažytų siūlų juostelės – Moli. Vaikai, kantriai išlaukę ritualo pabaigos, netikėtai sukruto. Vienas po kito iš krepšių ėmė traukti petardas ir kitus lengvuosius sprogmenis ir pyškinti ant gatvės priešais ofiso duris. Ir ta popietė buvo tik pati pokšėjimo, pyškėjimo, dunksėjimo, sproginėjimo pradžia tą šventinę Diwali dieną, virtusią minų lauku ir fejerverkų mirgančia pašvaiste sutemus.
 |
| From Delhi 2nd day 05112010 |
