2011 m. sausio 22 d., šeštadienis

Dar Šiek Tiek Kenijos: Safari

Vėl begėdiškai įsiterpsiu į savo indiškas blogietiškas rašliavas.. Sąžinė graužia neišbaigus savo Afrikos linksmybių, neatriekus jums stebuklingos Masai Maros porcijos – mano paskutinio Afrikos savaitgalio, šešių savaičių viešnagės egzotiškame žemyne kulminacijos. ..
-------------------------------------------------
Kenija dar ilgiau mane būtų svetingai egzotika vaišinusi, bet jėgos seko. Beprotiškos pas klientus leidžiamos valandos - besaikė darbinė karštinė vis labiau tempėsi, dygiai spragsėjo galvoje lyg elektros iškrovos pliūpsniai audros metu. Duomenų jūra, pilna didėjančių kodų, skaičių, apibrėžimų - nuolat besimainančių, besikeičiančių, stringančių. Ech, lyg koks Indijos kvapų ilgesėlis maudžiančiai pradėjo kirbėti, tolyn nuo aliumininių klientų ir beribių duomenų makliavos vydamas.

- Nana, noriu atgal... – vieną rytą triaukšdama skrebutį gailiai pasiskundžiau. Lakstau pusantro mėnesio po Afriką, Indijos gerai nepažinodama... O ir Lietuva jau rudenio pagauta, tėviškai parimusi laukia.
- Išsiųsim dar tave į safari... – Nanai liūdnai, bet suprantančiai dėbteli pro akinių stiklus. Greitai paliksiu ją čia vieną, dar lygiai pusantro mėnesio klientų žabanguose pasimurkdyti.

-------
Masai Mara... Kvapą gniaužianti gamtos oazė. Pietvakarių Kenijos Rezervatas, Serengeti Nacionalinio Parko Tanzanijoje tęsinys - Pagal spalvingąją Masai gentį pavadintas. Garsėjantis nepaprastai didele didžiųjų kačių populiacija, turistine, o kartais ir medžiokline safari ir didžiąja zebrų, gazelių ir gnu migracija. The Great Migration tęsiasi nuo liepos iki spalio, kuomet šie gyvūnai didžiulėmis bandomis, kanopingomis kaimenėmis keliasi iš Kenijos į Tanzaniją, derlingesnės žolės pašlamšti.
Migracijos pabaigos likučiai – mano pojūčiuose, prisiminimuose, nuotrupose –paskutiniame Kenijos pasakos puslapyje.

Mano atsitiktiniai bendrakeleiviai, kartu su manimi į safario autobusiuką patupdyti – socialinės programos „Travellers“ Mombasoje dalyviai, kelis mėnesius į Kenijos socialinių vingrybių kvaitulį įsisiautę.

Profesionali boksininkė ir masažistė Joana, Mombasos mokykloje vaikus plaukti mokiusi – tvirto kumščio ir charakterio, į lyriką nelinkusi moteriškė. Studentė ir barmenė Liusė, vaikų prieglaudoje vaikus čiūčiavusi – angeliškos širdies, putliai išsišovusiomis formomis, angeliško balso savininkė. Abi - anglės, aukšto lygio britiškais liežuviais malusios (paikai šypsojausi, jų klaikiai angliškos šnekos neišmaskuodama...)
Danas Sebastianas, būsimas medikas, Mombasos AIDS centre darbavęsis – devyniolikmetis protingas jaunuolis, dar atviras netikėtiems gyvenimo žaismams, labai susirūpinęs pikdžiugiško ŽIV sklaida Safari tėvynėje.

From Masai Mara 01-03 09 2010

Mūsų europietiškos katveriukės autobusiukas, nepėsčio juoduko vairuotojo genamas, 5 valandas dardėjo duobėtais savaninių prerijų keliais.

From Masai Mara 01-03 09 2010
Su dažnai išlendančiais žolėtais kalvagūbriais, juodai baltų ožkų ar buivolų bandomis, jas vaikančių kaulėtų berniukų siluetais. Mojuojančios piemenėlių rankytės mirgėjo pakelėse, energingai su pro šalį dumiančiais safaristais besisveikinant.

Savo stovyklavietę įvertinome 5 žvaigždutėmis...

From Masai Mara 01-03 09 2010
Ar teko kada matyti palapinę su šiltai purškiančiu dušu ir lova baltomis patalynėmis? Minkštučiu kilimu po kojomis ir netgi veidrodžiu prieš nosį?

From Masai Mara 01-03 09 2010
O jaukiai medinėmis lentutėmis suręsto valgomojo kvapai...

From Masai Mara 01-03 09 2010
Išpaikėliams turistams, iš atokiausių kampų į Keniją sugūžėjusiems – vakarietiškos virtuvės skanėstai, kad jiems maloniau į Karaliaus Simbos valdas ir pavaldinius spoksotųsi ir kameros spaudžiotųsi. Išvertus akis, karštligiškai ir be saiko.

Pirmąjį vakarą mums buvo pamesta masalo – įžanginis turas Masai Maros pakraščiais. Vakarėjančios savanos slegiančios platybės akinamai tryško purpuru, giliai į sielos duburius nusėsdamos..
From Masai Mara 01-03 09 2010
Su su bemirgančiu gazelių grakštumu, vakarieniaujančių liūtų taškeliais pilkšvėjančioj tolumėj...

From Masai Mara 01-03 09 2010
...mažų drambliukų nepaliaujamu krūmiaskabiu, mirties pranašų grifų niūriais plasnojimais, blausioje šviesoje boluojančiais keturkojų skeletais...

From Masai Mara 01-03 09 2010

Ir geidulingai savaninius horizontus užliejančia naktimi...

From Masai Mara 01-03 09 2010

... Apsalusią, virpinančių purpurinių tolių prisigėrusią jausmų kaupyklę kirbino smalsumas -  kas mūsų laukia ryt, mūsų didžiajai gyvūnų šaudyklei išaušus? Ar pavyks pamatyti visas didžiojo Afrikos penketuko įžymybes – liūtą, Afrikos dramblį, Afrikos buivolą, leopardą ir raganosį? Du pastarieji – ypač retai iškylaujantiems pasirodo, iš savo slėpiningų Masai Maros irštvų išlįsdami.
Su nekantrumu laukėme laimigų savo safario loterijos kadrų.



2011 m. sausio 17 d., pirmadienis

Indija: Piknikas. Šylu Kojas

Beveik vidurnaktis. Su Bunny įsitaisėme ant galinės autobusiuko sėdynės, nusiteikusios ilgai dalintis pikantiškiausiomis istorijomis iš gruodžio įvykių. Be galo pasiilgau šios pasiutusiai mielos mergiotės...

From Picnic 07-08 Jan 2011

...o ir nemažai Mumbajaus smagybių praleidau po Lietuvos pusnynus nardydama....
Ofisiečiai su šeimos nariais įsitaisė priekyje mūsų, įtariai teigiami ir atsipalaidavę.

Indų vidutinybė paprastai nekeliauja – nešvaisto savo kuklių mėnesinių pajamų, neturi laiko ar tiesiog tingi išsiruošti, apsiribodami tik retomis išvykomis į savo native place (gimtuosius kaimus) švenčių metu. Taigi bet kokia galiausiai pasitaikiusi išvyka, ypač su būriu pažįstamų – nepaprastas įvykis, galimybė išlysti iš santūrių ofisinių ar naminių kiautų, įgyvendinti savo užslėptus socializacijos poreikius. O šie, kasdienio gyvenimo karčiai išdžiovinti, į atokias kertes nustumti, baugščiai susitraukę tūno, laukdami retų progų prasibrauti pro konservatyviai naivų socialinį paviršių..

Tokia patirtis nervingai mus kankino visas septyniais valandas iki kelionės tikslo – Dapoli kurorto, kalvotų paplūdimių vietovės, vakarine Indijos pakrante šiek tiek žemyn nuo Mumbajaus nusileidus. Mūsų santūrieji tylieji kolegos, vos įsėdę į autobusiuką, laidantys šelmiškėjančius žvilgsnius, o vėliau ir garsus, įsisiūbavo. Indiški neuroziniai muzikos garsai, rodės, vis smarkiau pliekė iš radijo imtuvų gilioje autobusiuku skrodžiamoje naktyje. Kolegos vis garsiau kikeno, komentavo, šūkavo, staugė, dainavo, rėkė, sėdinėjo, tūpinėjo, stoviniavo, rangėsi ar kaip tik begalejo vyniojosi iš savo santūrumo gniaužtų, apnuogindami savo socialųjį „aš“.

From Picnic 07-08 Jan 2011

Svaidydamos viena į kitą paklaikusius žvilgsnius, su Bunny bergždžiai stengėmės sudėti bluostą ant kietų sėdynių...

Ilgos kelionės į Indiją nuovargis ir paskutinės bemiegės naktys Lietuvoje įveikė mano žvalumą iškylaujant. Kur tik ištaikydavom progą, su Bunny stengėmės įžūliai numigti. Plačiame paplūdimyje ant drėgno smėlio, kolegoms isteriškai besitaškant jūroje; autobusiuke išsitėškus ant sėdynių, kolegoms klykiant ant keturračių; rožinių svečių namų lovose, kolegoms triukšmingai geriant silpnus kokteilius, greitakalbe bemakaluojančius hindi...

Visgi pasisotinome dosniai saulės nutviekstais jūrų toliais ir įmantriomis horizontų figūromis...

From Picnic 07-08 Jan 2011
From Picnic 07-08 Jan 2011
From Picnic 07-08 Jan 2011

Kelionės spindulėlis - mūsų ofisiečio dvimetis sūnus Shlok, kelis juodus apgamus užsilipinęs. Indijoje maži vaikai, pasirodo, laikomi idealiais ir nepriekaištingais - lengvai velnio akį traukiančiais. Mamos, norėdamos savo mažąsias atžalas paversti nebe tokiomis puikiomis, dažnai anglimi užpaišo taškų ant skruostų, kaktos, ar netgi virvutę aplink pilvą užvynioja.  Kad kraupiąją velnio akį atitrauktų, raganiškus demonų nužiūrėjimus niekais paverstų...

From Picnic 07-08 Jan 2011
----------------------------------------Pirmoji savaitė ofise – sunkoka, lėtoka, bet smagi. Vėl kalbuosi su pamiltais kenijiečiais. Vėl sprendžiu tūkstančius kasdienių jų sunkumų. Vėl mėgaujuosi Lietuvoje nenaudėliškai užmiršta ofiso nuotaika.

Lietuva > Indija. Kelionės pasapaliojimai

Mano antroji gyvenime kelionė iš Lietuvos į Indiją prašuoliavo sklandžiai, mažais epizodais keičiant oro uostus ir žemynus: Vilnius > Praha > Frankfurtas > Dubajus > Mumbajus...

Valgant perdėm kruopščiai į dėžutes sukaišiotą lėktuvų maistą, žiopsant į tirštu raudonu sluoksniu užteptas stiuardesių lūpas, paslaugiai siūlančias dar šiek tiek vyno ar pomidorų sulčių, begales kartų atremiant uosto pareigūnų standartiškai įtarius žvilgsnius per patikrą ar ant oda muštų uosto kėdžių stebint lagaminuotų keleivių eisenas. Kaskart kylant, taikliai skrodžiant tirštus debesų sluoksnius, pro mažytį langelį mąsliai stebiu mažėjančias miestų formas, nykstančius kontūrus, plokštėjančius horizontus, ir lyg kas apsiverčia giliai viduriuose. Mintys pradeda miglėti, grimzti į nostalgiškus pamąstymus ir vangius spėliojimus – kokių vėjų atneš kiti krantai, miestai, persipinti pasmerkti gyvenimai?

Sausio 6-oji, 14 val. The Emirates dvisparnis, sukdamasis saulės nutviekstais pažemiais, palei mėlynais brezentais apdengtas lūšnas ir veidrodinius išstypusių pastatų blyksius lėtai leidosi į galutinę mano kelionės stotelę... Bumpt.

Pro oro uosto duris žengtelėjus į tropinę gatvę, tiesa akiplėšiškai įgnybo į veidą – tai ne vaizduotės mirgesys... Aš ir vėl Bombėjuje, ekscentriškiausiame Indijos mieste, pilname gyvybės, priešpriešų ir staigmenų.

Pasigavus taxi mintys iš debesuotų aukštybių pamažu ėmė kristalizuotis, suvokiant dabartinę savo padėtį. Kol kas neturiu būsto, bet kišenėje vis dar caksi raktai nuo senojo buto, dabar užimto naujų atvykėlių. Miegas lipdina akis, bet šiandien turiu suspėti įšokti į kompanijos samdytą autobusą... Taip, spėjau grįžti į didžiąją mano ofiso pramogą – metinę iškylą, arba, kaip indai mėgsta vadinti – pikinką. Vos už keturių valandų...

2011 m. sausio 14 d., penktadienis

Atgal į Indišką Tikrovę. Iš Lietuviškos Pasakos Eilučių

Nusnigo gruodis, šerkšnu valiūkiškai užpaišęs kasdienę Lietuvą. Su pasakiškai įšalusiais miškais, remiančiais pilkai žiemiškus dangaus veidus. Nirtulingai šniokščiančia jūra, veržliomis bangomis pliekiančia Olando Kepurės šlaitą. Tyliais Nidos švyturiais ir baltai nuščiuvusiomis kopomis. Sniego tirščiais, lipdančiais akis sukrečiančiai magiškoje Palangos naktyje.

Širdį saldžiai kuteno Kalėdų laukimo džiugesiai ir rūpestėliai…O jos artėjo. Tyliai šypsodamos tamsiai rytinėse Vilniaus senamiesčio kertėse, miškais kvepiančių eglučių dekoracijose, kepurėse ir šalikuose skendinčių praeivių išraiškose ar atodūsiuose, kalėdinių koncertų žavesy, kvartinėse folkloro frazėse, salsos žingnių aistroje…

Ir virpėjo širdis… Kepant kalėdinius sausainius jaukioje mamos virtuvėje, prisigėrusioje cinamoninių karšto vyno kvapų. Žvelgiant pro apšalusį namų langą, užkabinus paskutinį saldainį ant spygliuotos šakos. Degant žvakes stikliniuose induose, ausyse skambant vaikiškos biblijos eilutėms. Bažnyčios smilkalų kvapuose kabinant gitaros stygas kalėdų giesmei pradėti. Protėvių dvasioms nebyliai prisijungus prie trumpiausios metų nakties vakarienės. Ratu, tyloje, pagoniškai – dalijantis juodos duonos trupiniais.

Godžiai ir aistringai išgyventos minutės sugrįžus. Kiekviena diena, išalkusiai geriant pašnekesius, židinių šilumą, iki skausmo išsiilgtus žvilgnius, beprotiškai jaukų artumą… Širdis dainavo. Kūnas veržėsi šokti nuo svaiginančio žinojimo, kad čia – namai.

Naujųjų metų nakties kulminacija. Sniego pusnyse, salsos burtuose, sniego senių formose, gitaros virkdyme, pirties dūmuose. Viskam sulipus į didžiulį gniužulą, giliai nusėdusį mano vėjavaikiškos prigimties viduriuose. Išklibinusį tikėjimą fantastiška išsibarstymo teorija…

-----

O Mumbajus pasitiko atvėsęs. Maloniai sūkuriuojančiais vėjais judrių gatvelių raizgalynėje. Supantis spalvotus aitvarų ilgesius šviesaus dangaus miglose. Netvarkingai burzgiančiais automobiliais, gatvinio maisto ir smilkalų kvapais, liūda pašiūrių lemtimi ir išdidžių dangoraižių ironija.

...Iki skausmo pažįstama tikrovė, į kurią įsimurkdžiau taip pat skausmingai greitai. Iš kalėdiškų Lietuvos kvapų, nešina ilgesingu gniužulu širdy.

Paaugusi. Kitokia. Su šypsena ilgesingų lūpų kampučiuose.

2011 m. sausio 2 d., sekmadienis

Kenija: Rožinė Nakuru Saldybė

Didysis Riftinis Slėnis (Great Rift Valley), nusidriekdamas 6000 km nuo Sirijos Artimuosiuose Rytuose iki pat Mozambiko Rytų Afrikoje, išgraužė Afrikos plokštę, padalindamas ją į dvi dalis. O kiek daug grožybių pakeliui paliko.. Ežerų žydrumo pripylė, kalnų keterų prilipdė, netgi žmonijos istorijos pėdsakų fosilijose užkonservavo..

From Masai Mara 01-03 09 2010

Kenijos sekmadieniai – Didžiojo Riftinio Slėnio grožio liudininkai. Jaunos, įspūdžių išalkusios konsultantės - turistės akimis. Atvirai ir godžiai..

Rytų Afrikos riftiniame slėnyje sugulę ežerėliai – vieni giliausių, seniausių ir didžiausių pasaulyje, knibždėte knibždantys gyvų organizmų, laukiniais pasaulėliais stebinančių.
Vienas gražiausių, savaninio nacionalinio parko apsiaustas – Nakuru ežeras (Lake Nakuru), rožiniais krantais žaruojantis Kenijos plokštikalnių saulėje.
...Čia ir išsiruošėme su Nana vieną tų užburiančių sekmadienių, išvargintos savo klientų iš aliuminio pasaulio. Ne vienos – paskui save ir būrį kenijiečių išsitempėme. Tai mūsų aliuminio įmonės darbuotojai su savo antromis pusėmis ir atžalomis, pasirodo, dar nepatyrę savo šalies gamtos svaigulio (!).

From Masai Mara 01-03 09 2010

- Štai, kokiame grožyje gyvenate! - rodau aš jiems pro langą geltonyje išmirkusius Rifto slėnio tolius. Vienas po kito pylėsi aikčiojimai mūsų šaunios vienuolikės... . Štai graži saulėto sekmadienio komanda, pirmą kartą iš industrinės sostinės rutinos į gamtą išsprukus:

From Nakuru 19092010

Beždžionėlės noriai pozuoja, tvarkingai ant Nakuru parko tvoros užsilipusios:

From Nakuru 19092010

Nusipirkę bilietus (užsieniečiams keliasdešimt kartų brangesnius), keliame savo "savaninio" mašiniuko stogą ir pro vartus mauname į slėpiningą Nakuru parką:

From Nakuru 19092010

Vaikiškai geriame miško garsus, antilopių, gazelių šuolius ir fantastiškas zebriškas spalvas...

From Nakuru 19092010

...įnirtingai bandydami viską užfiksuoti:

From Nakuru 19092010

From Nakuru 19092010

Parkas turi 25 juoduosius ir apie 70 baltųjų raganosių, kurie čia buvo atvežti iš Pietų Afrikos -išsaugoti retai jų rūšiai, o gal ir egzotiškai aplinkai paaštrinti:

From Nakuru 19092010

Graži buivolų ir paukščių simbiozinė draugystė - baltieji geradariai nulesa kraugerius vabzdžius buivolams nuo nugarų:

From Nakuru 19092010

Žirafų gracija, skabant aukštesnus krūmokšnius. Per dieną joms reikia apie 29 kg augmenijos. Beje, drambliams vietos šiame parke neatsirado, mat ne taip lengva šių storulių apetitą patenkinti... Per dieną dramblys suėda apie 200 kg augalų ir išgeria apie 130 litrų vandens.

From Nakuru 19092010

Artėjant prie ežero kranto, akis ir ausis užlieja rožinis burzgimas.. Banguojantis ir ramus, giliai įsirėžiantis, prikaustantis prie vandeningai žolėtos žemės. Lyg tūkstančiai motociklų savaninėse platybėse ilgesingai urgztų. Nustelbiantis ir užliejantis slapčiausias juslines kertes. Įžymioji Nakuru pakrantė, rožinių flamingų buveinė...

From Nakuru 19092010

Juos čia pritraukia gausybė dumblių, kurie ir suteikia šiems grakštiems paukščiams rausvumo. Mokslininkai esą apskaičiavę, jog per metus flamingai suėda apie apie 250 tūkst. kg dumblių per hektarą, šiltuose Nakuru vandenyse tarpstančių.
Gaila, kad nuožmioji civilizacija vis labiau kišasi į rožinį flamingų būvį. Industrijos ir turizmo gimdomas užterštumas, o ir dažnos sausros vis dažniau verčia juos skristi perėti į aplinkinius ežerus.

From Nakuru 19092010

Bepyškinančių turistų nemažai - nuomotomis ar savomis mašinomis skersai išilgai naršo jau 50 metų veikiantį 188 kvad. km ploto nacionalinį Nakuru parką. Drumsdami laukinę gyvūnijos egzistenciją.. nors jiems, šiems gracingiems, elegantiškiems, išdidiems gyvūnams, rodos, nė motais spragsinčios blykstės, motorų burzgesys ar skrybėlėtų turistų aikčiojimai.

From Nakuru 19092010

Linksmosios beždžionės - babuinai bėga grupelėmis ant kelio, vaikelius ant nugarų prisikabinę:
From Nakuru 19092010

Kylame į šių beždžionių vardu pavadintą uolą - Baboon Cliff. Kelionės kulminacija, žvelgiant į plačius Nakuru horizontus:
From Nakuru 19092010

From Nakuru 19092010