2010 m. gruodžio 30 d., ketvirtadienis

Kenija: įžanga

Mintims nuklydus į tolimąja Keniją, jos grožis vis dar šiurpulingai persmelkia ir sukrečia savaniniu ilgesiu bei nelauktai stebuklingu atvirumu. Taip, čia mūsų numylėto personažo Simbos, Liūto Karaliaus, tėvynė, dovanojanti minioms atvykėlių kvapą gniaužiantį safari. Auginanti geriausius pasaulyje bėgikus...
Rodos, daugiau ne kažin ką žinome apie Keniją, paslapčių pilnos Afrikos šalį?.. Keliomis pastraipomis sužadinsiu jums vaizduotę.

Kenijos turtai pribloškia... Tarp vienos valstybės sienų gausu beribių savanų, gimdančių laukinio gyvenimo trilerius, civilizacijos nepaliestų kultūrų, baltai spindinčių paplūdimių žydrumo ir koralinių rifų, ekvatorinių miškų ir galingų sniegais pasidengusių kalnų, deginančių dykumų ir vėsių aukštumų prieglobsčio... Išrankausių keliautojų lūkesčiams pranokti.

From Masai Mara 01-03 09 2010

Kenija – rytų Afrikos valstybė, apgyvendinta apie 40 genčių – etninių grupių. Jos pietryčius skalauja didysis Indijos vandenynas (gal ir todėl Kenijoje gausu Indijos kvapų, akcentų, detalių, nuotaikų...). Šiaurės rytuose Kenija kaimyniauja su liūdnai pagarsėjusia Somalija, šiaurėje – su seniausių žmonijos pėdsakų saugotoja Etiopija.. Šiaurės vakaruose Kenija siena dalijasi su didžiausia Afrikos valstybe Sudanu, vakaruose - jau mano paknibinėtąja Uganda, na o pietinė kaimynė – taip pat prie Indijos vandenyno prisišliejusi Tanzanija.

Kenijos pavadinimas kilo iš Mount Kenya („Kenijos kalno“), apie 5200 metrų virš jūros lygio išsišovusio. Vietinėmis kalbomis tai reiškia „vieta su stručiais“... Mat iš tolo sniegu apklota kalno viršūnė kaip baltos stručio plunksnos rodosi.

O man visad rodėsi.. kad kuo arčiau pusiaujo, tuo drėgniau ir karščiau. Iš tiesų, pakrantėje, jau mano aprašytoje Mombasoje, šilta ir drėgna, netgi kažkuo mumbajinius tropikus primena. Tačiu, nors pusiaujas Keniją bene pusiau skrodžia, link žemyno oras vėsta. Į Keniją atvykau vėsiausio metų periodo pabaigoje – rugpjūtį. Temperatūra sostinėje Nairobyje svyravo nuo +16 iki +19 laipsnių. Oras į plaučius plaukė neapsakomai gaivus ir tyras – iš oro uosto į gatvę išlipusi negalėjau atsikvėpuoti, lyg pagauta žuvis atgal į vandenį įšokusi. Kankinančios Mumbajaus tvankmės priešingybė! Kenijos sostinė nesulaukia aukštesnės nei +25 ir vėsesnės nei +13 laipsnių temperatūros. Argi ne nuostabus, centrinės Kenijos aukštumų šviežumo prisisotinęs oras?

Smagu prisiminti ir įvykius, įkrėtusius patriotinio džiaugsmo kiekvienam kenijiečiui, šimtus tūkstančių jų subūrusius į Uhuru (Laisvės) parką Nairobyje, triumfuojančiai mosuojančius nacionalinėmis Kenijos keturspalvėmis. Džiūgaujančiai švenčiančios minios akivaizdoje, stebint daugeliui kitų Afrikos valstybių prezidentų, Kenijos prezidentas Mwai Kibaki pasirašė Naująją Kenijos Konstituciją.

From Afrika

Ilgai lauktas dokumantas suvaržė demoniškai dideles prezidento galias ir sustiprino civilines teises, paskutinį kartą graudžiai apibrėžtas pirmojoje nepriklausomos Kenijos Konstitucijoje prieš 40 metų.
Štai kokios tautinės aistros virė stadione vos už kilometro nuo mūsų:

From Afrika

Mes gi tiesioginę „tautos atgimimo“ ceremoniją stebėjome per televizorių iš Nairobi Gymkhanos, sporto ir posilsio centro, kuriame buvome apgyvendinti. Šlamšdami rytinę kiaušinienę ir planuodami išeiginės rugpjūčio 27-osios linksmybę – susipažinimą su savanine Kenijos nostalgija.

Džiaugiuosi kartu su kenijiečiais. Už jų šalies grožį ir laisvėjančią demokratiją.